Afganistanas

Parduodamas turtas Afganistane

Afganistanas yra valstybė, neturinti jūros. Jos sostinė yra Kabulas. Vakaruose ji ribojasi su Iranu, pietuose ir rytuose - su Pakistanu, šiaurėje - su Turkmėnistanu, Uzbekistanu ir Tadžikistanu, o su Kinija - į regioną toliau į rytus nuo šalies.

Nelengva nusipirkti turtą ar jį parduoti Afganistane. Afganistanas, kurį dešimtmečiais nuniokojo vidaus karas, vis dar priima apie 30 milijonų žmonių. Pasaulio banko duomenimis, daugiau nei trečdalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir praktiškai negali patenkinti savo maisto ir apgyvendinimo poreikių. Žurnale „Global Finance“ Afganistanas užima 23 vietą skurdžiausių pasaulio šalių sąraše, o „Transparency International“ jį paskelbė septintąja korumpuotiausia šalimi pasaulyje.

Viena iš pagrindinių vietinės rinkos savybių yra jos chaotiškumas. Afganistanas neturi žemės registravimo sistemos, o JAV tarptautinės prekybos administracijos duomenimis, apie 80% sandorių yra neoficialiai uždaromi be dokumentų, patvirtinančių pardavėjo, norinčio parduoti savo turtą Afganistane, nuosavybės teises.

Dėl šios priežasties tą patį žemės sklypą dažnai valdo skirtingi savininkai, o vietos teismai nesugeba efektyviai išspręsti tokių ginčų. Apskritai rinka yra reguliuojama laisvai, remiantis prieštaringai vertinamais ir neišsamiais įstatymais bei reikiamų įgūdžių neturinčiais turto teisininkais.

2000-ųjų viduryje Kabulas patyrė statybų bumą, kurio metu buvo pastatyti gausūs pirmieji namai tarptautiniams ekspertams, ambasadų darbuotojams, teisininkams ir vyriausybės pareigūnams. Tačiau kai dėl to NATO koalicija paskelbė savo sprendimą palikti Afganistaną, kapitalo investicijų patrauklumas dramatiškai sumažėjo. Daugelis projektų buvo sustabdyti, o Kabule parduodamo turto kainos per kelis mėnesius nukrito 30–50 proc.

Tačiau tai nereiškia, kad šiandien visiškai trūksta parduodamo turto Afganistane. Oficialiais duomenimis, nuo 2004 iki 2017 metų šalies gyventojų skaičius išaugo beveik 40 proc. Sostinės gyventojų skaičius per pastaruosius penkerius metus padidėjo 25% - nuo 3,2 iki 4 milijonų. Kaimo gyventojai plūsta į Kabulą ieškodami darbo ir geresnės bei saugesnės gyvenamosios aplinkos.